Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį klimato politikos srityje – nuo 2026 m. sausio 1 d. oficialiai pradėjo veikti Anglies pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM). Jis iš pereinamojo (tik ataskaitų teikimo) etapo perėjo į galutinį režimą, kuriame importuotojams tenka ne tik deklaruoti, bet ir finansiškai apmokėti už į importuojamas prekes „įterptą“ CO₂ emisijų kiekį.
ES yra pirmoji didelė ekonomika pasaulyje, visiškai įdiegusi veikiantį anglies pasienio mokestį. Šis sprendimas laikomas reikšmingu lūžiu tarptautinėje prekyboje ir ES strategijoje siekiant klimato neutralumo iki 2050 m.
Nuo ataskaitų iki realių įmokų
CBAM pradžia buvo 2023 m. spalį, kai anglies dioksido emisijomis pasižyminčių prekių importuotojams buvo nustatytas reikalavimas kas ketvirtį teikti ataskaitas apie emisijas, tačiau dar be finansinių mokėjimų. Šis pereinamasis laikotarpis buvo skirtas įmonėms ir institucijoms pasiruošti, išbandyti metodikas ir susikurti atitikties procesus.
Nuo 2026 m. situacija keičiasi iš esmės: importuotojams atsiranda prievolė įsigyti CBAM sertifikatus, kurių kiekis priklauso nuo gamybos metu išmestų emisijų.
Kam taikomas CBAM?
Šiuo metu CBAM apima šešis sektorius, kurie laikomi ypač taršiais ir turinčiais didelę „anglies nutekėjimo“ riziką:
-
cementą
-
geležį ir plieną
-
aliuminį
-
trąšas
-
elektrą
-
vandenilį
Šie sektoriai sudaro daugiau nei pusę emisijų pramonėse, kurios patenka į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS).
Kas privalo mokėti?
Nuo 2026 m. CBAM reikalavimai taikomi ES importuotojams, kurie per metus į ES įveža daugiau nei 50 tonų atitinkamų prekių. Tokie importuotojai privalo:
-
gauti įgalioto CBAM deklaranto statusą
-
rinkti ir pateikti patikrintus emisijų duomenis
-
įsigyti CBAM sertifikatus pagal emisijų kiekį
Pirmoji metinė deklaracija už 2026 m. importą bus teikiama iki 2027 m. rugsėjo mėn.
Kiek tai gali kainuoti?
CBAM sertifikatų kaina siejama su ES taršos leidimų (EU ETS) kaina, kuri pastaruoju metu svyravo maždaug 70–100 € už 1 toną CO₂.
Svarbu: jeigu prekių kilmės šalyje jau buvo sumokėta anglies kaina, o ES tai pripažįsta, importuotojas gali atskaityti šias išlaidas nuo savo CBAM prievolės.
Poveikis verslui ir tiekimo grandinėms
CBAM keičia tai, kaip taršos kaina veikia tarptautinę prekybą. Įmonės, eksportuojančios į ES, turės rinktis:
-
investuoti į švaresnę gamybą, kad sumažintų emisijas, arba
-
prisiimti papildomas CBAM sąnaudas, kurios bus įskaičiuotos į galutinę produkto kainą.
Tai reiškia, kad ateityje konkurencinis pranašumas vis labiau priklausys ne tik nuo kainos ar logistikos, bet ir nuo įrodytų emisijų rodiklių.
Tarptautinės reakcijos ir galimos įtampos
CBAM jau skatina reakcijas visame pasaulyje. Dalis valstybių svarsto kurti savo anglies kainodaros sistemas, kad sumažintų CBAM poveikį eksportui į ES.
Tuo pačiu mechanizmas kelia ir geopolitinių įtampų: kai kurios šalys (įskaitant JAV, Kiniją, Indiją, Rusiją, Pietų Afriką) CBAM vertina kaip galimą protekcionizmo formą ir kelia klausimų dėl jo suderinamumo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis.
Didžiausias iššūkis – emisijų apskaita ir administracinė našta
Nors CBAM siekia sukurti vienodas konkurencines sąlygas ES gamintojams, praktikoje įmonėms iškyla vienas sudėtingiausių aspektų – tiksliai apskaičiuoti ir patvirtinti įterptąsias emisijas.
Importuotojai turi:
-
gauti duomenis iš tiekėjų trečiosiose šalyse
-
taikyti metodikas pagal ES reikalavimus
-
užtikrinti emisijų patikrą (verifikavimą)
-
pateikti metines deklaracijas
Mažesnės įmonės, importuojančios mažiau nei 50 tonų per metus, yra atleistos nuo reikalavimų – tai apima apie 90% importuotojų, tačiau tik apie 1% emisijų. Taip siekiama sumažinti administracinę naštą mažiems importuotojams, fokusą paliekant didžiausiems srautams.
CBAM plėtra: ko tikėtis toliau?
ES jau kalba apie galimą CBAM taikymo išplėtimą:
-
produktams, kuriuose daug plieno ir aliuminio (tolimesnės perdirbimo grandies gaminiai),
-
galimai chemijos sektoriui ir kitoms pramonės žaliavoms,
-
ateityje svarstoma įtraukti ir netiesiogines emisijas, pavyzdžiui, elektros suvartojimą gamyboje.
Taip pat svarbu žinoti, kad CBAM įsigaliojimas yra laipsniškas. Iki 2034 m. importuotojai mokės tik už tą emisijų dalį, kuri nepadengta nemokamais EU ETS leidimais (šie leidimai tuo pačiu laikotarpiu bus palaipsniui atsisakomi).
2026 m. importuotojai mokės tik nedidelę dalį pilnos kainos – apie 2,5%, o ši dalis kasmet didės iki 100% 2034 m.
Išvada
CBAM yra daugiau nei naujas mokestis – tai signalas, kad „anglies kaina“ tarptautinėje prekyboje tampa realiu veiksniu, turinčiu įtaką kainoms, tiekimo grandinėms ir verslo sprendimams.
Įmonėms, dirbančioms su plieno ir aliuminio produktais, svarbu laiku pasiruošti:
-
įsivertinti importo apimtis,
-
pasiruošti emisijų duomenų rinkimui,
-
suprasti galimas papildomas sąnaudas ateityje.